Kas sudaro kredito kainą?

Lietuvoje bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) yra reglamentuojama Vartojimo kredito įstatymo ir negali viršyti 200 proc. Smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės tokių palūkanų negauna. BVKKMN apima visas su vartojimo kreditu ir jų teikimu susijusias išlaidas. Didžiąją jų dalį sudaro mokumo patikrinimas įvairiose duomenų bazėse, pinigų skolinimosi kaina, rizikos kaina ir patikimos informacinės sistemos. Pavyzdžiui, šiuo metu vidutinis smulkusis vartojimo kreditas siekia apie 350 litų. Imant mėnesio laikotarpiui bendra kredito kaina sudarytų 33 litus. Tiek gautų kredito bendrovė, nes tik tiek iš kliento prašyti leidžia Vartojimo kredito įstatymas. Iš jų didžiausia dalis – 8 Lt (24 proc.) – būtų skirta mokumo vertinimui – tikrinimui įvairiose duomenų bazėse, tokiose, kaip SoDros, Gyventojų registras, Hipotekos registras, Skolininkų administravimo informacinė sistema, Smulkiųjų vartojimo kreditų biuras, Ieškomų asmenų registras, Negaliojančių dokumentų registras, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras. Iš viso tikrinama 16 duomenų bazių ir registrų. 6 Lt (18 proc.) keliauja patikimai klientų aptarnavimo informacinių technologijų sistemai išlaikyti. 5 litai (15 proc. išlaidų skiriama rinkodarai ir reklamai, taip pat ir įvairių renginių rėmimui. 4 litai (12 proc.) yra įprastinės palūkanos, už kurias lėšas skolinasi pačios kredito bendrovės. Nuostoliai dėl negrąžintų kreditų sudaro 7 proc. arba 2 Lt. Dar 2 litai skiriami bankinėms operacijoms – pavedimams ir 1 litas (3 proc.) biuro išlaikymui. Likusi suma – 5 litai – yra kredito teikėjo darbuotojų darbo užmokestis, mokesčiai valstybei ir pelno dalis.